Karlis Miesniekas
| Karlis Miesniekas | |
|---|---|
| Gimė | 1887 m. sausio 31 d. Jaunpiebalga, Cėsių rajonas |
| Mirė | 1977 m. spalio 25 d. (90 metų) Ryga |
Karlis Miesniekas (latv. Kārlis Miesnieks, 1887 m. sausio 31 d. Jaunpiebalga, Cėsių rajonas – 1977 m. spalio 25 d. Ryga) – latvių tapytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1911–1915 m. mokėsi A. Štiglico technikos piešimo mokykloje Sankt Peterburge. 1922–1953 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; nuo 1947 m. profesorius.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1920 m. dalyvavo parodose. Nutapė realistinių psichologinių portretų („Autoportretas“ 1922 m., „Darbininkas“ 1923 m., „Mildos Bermans portretas“ 1925 m.), teminių kompozicijų („Mitingas prie bažnyčios 1905 m. vasarą“ 1956 m.), lyriškų gamtos peizažų („Meškeriotojas“ 1930 m., „Latvijos miškas“ 1953 m.), altorinių paveikslų („Jėzus Kristus alyvų sode“ 1939 m., Lielvardės liuteronų bažnyčioje). Kūrybai būdinga realistinė vaizduosena, vientisas koloritas.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Karlis Miesniekas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 50 psl.